Renginiai

Atgal

Renginiai

XVIII religinio meno parodos ,,Gloria Deo" pristatymas

Kviečiame lankytis atidarytoje XVIII religinio meno Lietuvos dailininkų parodoje GLORIA DEO!

Parodoje dalyvauja autoriai: 

Alfonsas Vaura
Audra Stankienė
Jūratė Kluonė
Dovilė Sabaliauskienė
Birutė Sarapinienė 
Danutė Valentaitė
Vytė Noreikienė 
Benas Narbutas
Gediminas Žuklys 
Živilė Avižienytė
Adolfas Teresius
Nijolė Jovarienė 
Linas Jurčiukonis 
Marija Rastenienė 
Saulius Lampickas
Jolanta Sereikaitė
Virgilijus Trakimavičius
Liudvikas Ivaškevičius 
Gintaris Juozas Česiūnas
Eglė Petraitytė-Talalienė
Ramunė Gutauskaitė-Žutautienė
Elona Valmaitė-Jagelavičienė
Danguolė Bečelytė-Čachavičienė 
Daina Vanagaitė-Belžakienė 
 
Parodoje dalyvauja 23 menininkai, trijose muziejaus salėse eksponuojami 58 kūriniai. Ekspoziciją kūrė: dailininkės Audra Stankienė ir Elona Valmaitė-Jegelavičienė, parodos kuratorė Roma Zajančkauskienė. Plakatui panaudotas prof. Alfonso Vauros kūrinys.
 
Parodos anotacija
 
XVIII – oji religinio meno paroda „Gloria Deo“
Religinio meno paroda atkurta nepriklausomoje Lietuvoje prieš trisdešimt metų. Džiugina, kūrėjų darbai. Visų pirma, kad parodos ašis yra kristologinė. Trijose ekspozicijos salėse yra Atpirkėjo vaizdinys. Paroda pradedama pirmojo aukšto salėje, kur Kristus vaizdinys itin ryškus. Visavaldis, Nukryžiuotasis, Kūdikėlis  švelniai prigludęs prie Dievo Motinos, Rūpintojėlis, Avinėlis. Jūratė Kluonė, bizantine ikonos kalba atstovauja ankstyviausią sakralaus meno raišką. Skulptorius Alfonsas Vaura monumentaliame bareljefe perteikia sukauptą Atpirkėjo nuotaiką, kurią darbe „Drobulė“, dar įtaigiau akcentuoja.  Čia prisimena psalmės žodžiai: „Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI, jūs - jo ištikimieji, prisiminkite, koks jis šventas, ir jam dėkokite!...Jo gerumas tęsiasi visą gyvenimą“ (Psl. 30, 5-6)
Kūdikėlio ant Motinos kelių – Kalėdinę mintį rankomis šilku ant drobės suaudė Ramunė Gutauskaitė Žutautienė. Sudėtinga siuvinėjimo technika ploniausia šilko gija, pusantrų metų darbo, įdėmaus mąstymo ir ėjimo link pasirinkto tikslo. Adolfo Teresiaus darbe „Namų altorėlis“ Rūpintojėlio poza Kūrėjas laimina ir moko intymaus pokalbio, jaukiai ir paprastai per Viešpaties maldos žodžius. 1900 m. meno istorikas Paulius Galaunė, įvardino, jog per liaudies sakraliąją skulptūrą lietuviai yra gyva, energiška, pilna karštos vilties tauta. Kryžiuose ir „drožliavinėse šventųjų statulėlėse“ atsispindi lietuvių sielos kilniausias turtas. Parodoje matome darbus: Arkangelas Mykolas, šv. Hubertas, Šv. Ona, Šv. Petras - Sauliaus Lampicko ir Adolfo Teresiaus, Liudviko Ivaškevičiaus darbuose pasižymi kūrėjams savita kūrimo stilistika, sekimu tradicinio liaudies meno vaizdavimo būdu ir ieškojimais savitų įžvalgų. Pavyzdžiui, S. Lampicko sukurtame darbe Ona vaizduojama kaip kresna kaimo moteris, rūpestingai mokanti iš maldaknygės skaityti vaiką, dukrą. Kiek panašu į Vargo mokyklos retoriką, tačiau čia autorius įveda naują dalyvį- angelą, kuris šeimos gyvenime sergir ir lydi. Beno Narbuto palaimintojo T. Matulionio 150 gimimo metinėms atkurtame vyskupo herbe pristatomas nematytas vaizdinys - Avinėlis ant erškėčių vainiko, kuris tarsi padvigubina Aukos ir atpirkėjo kančios akcentą. Eglės Petraitytės-Talalienės popieriaus plastikos darbe „Laukimas“ avinėlio vaizdinys pulsuoja kažkokia nenusakoma ramybe. Ko nepasakysi apie  Elonos Valmaitės-Jagelavičienės stiklo skulptūrą „Nukryžiuotas“. Per kraujo spalvą laiba angelo skulptūra kupina įtampos, kuri būdinga Išganytojo mirčiai.
Gintaro Juozo Česiūno tapybos diptike „Tarp išblukusių freskų“ vaizduoja sluoksniais atkuriamą seną pastato sieną, kurioje „atidengiamas“ Atpirkėjo veidas. Kyla asociacija apie žmogaus gyvenimo tikrovę, kai savo istorijoje žmogus retkarčiais Jį atpažįsta.  Beno Narbuto darbas „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ kalba apie tokio susitikimo intymų artumą. Tvirtas Tėvo meilės glėbys apgaubia ir nuskaistina visą purvą.  
Vytė Noreikienė keramikos darbe liepsnojančios širdies ant senų durų stilistika pasakoja apie pagarbą Dievo Meilei ir žmogaus padėkos judesį. Tvartelio durų mediena pavargusi  ir nukelia mintyse prie nuilsusio, keliaujančio žemėje žmogaus, kurį išpuošia ir pagelia Dangaus malonė.
Rarotų giesmėje yra žmogaus kaip keleivio, nusidėjusio klystančio klajojančio metafora. Jis prašo siųsti Atpirkėją. Šis ilgesys ir laukimas puikiai atspindimas Virgilijaus Trakimavičiaus grafikos ir Audros Stankienės skulptūros darbuose. „Atgaila“ ir „Išpažintis“ atskleidžia, jog ištikus sunkumams, žmogus „dvasiškai sušlubuoja“, jis daro atgailą, išsiruošia į apmąstymo ir fizinę kelionę („Procesija“, „Malda“). Gedimino Žuklio darbas „Vienas iš jūsų mane išduos“ ir Jolantos Sereikaitės grafikos lakštai „Jobo knyga“ kalba apie žmogaus klaidų ir paklydimų tikrovę: išdavystes, „pardavimą draugo“, murmėjimą prieš Dievą, nuolatinius priekaištus susidūrus su kančia gyvenime. Tai žmogiškos tikrovės. A. Stankienės darbuose tokios žmogaus patirtys yra tarsi akmuo, kuris prislegia savo sunkumu. Jeigu galima būtų glostyti muziejaus ekspozicijos darbus, norėtųsi paliesti Audros darbą ir tuomet sustiprėja suvokimas, kad žmogaus nuodėmės po atgailos išvirsta į kažką švelnaus ir šilto kaip nugludintas medžio gabalas. Taip švelni Viešpaties ranka apglėbia jį atsiprašančią širdį. 
Stigmomis paženklintos rankos yra Živilės Avižienytės darbe „Teofilius Matulionis“. Panašu, kad autorė pasakoja apie kankinio vyskupo nuolatinį pasitikėjimą ir savo rūpesčių sudėjimą į  Atpirkėjo rankas. Pasirinktas rankų su vinių žymėmis vaizdinys yra gana netikėtas ir gilus. Žmogus labiausiai pagarbina Dievą, kai visiškai juo pasitiki.
Nijolė Jovarienė juvelyrikos darbe „Dvasingumas“ kviečia pamatyti kryžiaus galią ir grožį. Tai subtiliai sukurti papuošalai, į kuriuos norisi skvarbiu žiūrėti, nes jie nepaisant dekoratyvios funkcijos neša gilią mintį. Dovilė Sabaliauskienė nustebino, kad nematome jos kuriamų ikonų, bet kaligrafijos darbais. Pateikti trys vyskupo Teofiliaus ganytojiški tekstai, rašyti prieš aštuoniasdešimt metų karo akivaizdoje, panašu, kad nepraradę aktualumo ir kalbantys šiandienos gyvenimo kontekstuose. Dainos Vanagaitės-Belžakienės keramikos darbas „Močiutės rožančius“ itin ryparodos kreipinys imtis ginklo – rožinio maldos. Išties, iš šamotinio molio sukurti maldos kamuoliukai primena viduramžiais  pilies gynėjų naudotus patrankų sviedinius. Malda gali būti ginklu kaip daina, vieningos tautos dainuojama prieš tankus Vilniuje 1991 m. sausio 13-ąją.
Šventojo rašto knyga gausiai teikia maldos ir galingo Dievo užtarimo kare pavyzdžių. Tačiau parodoje D. Sabaliauskienė ranka perrašiusi eilutes iš vienos gražiausių Senojo Testamento knygų „Giesmių giesmė“. Istorinį knygų perrašinėjimą ranka meistriškai atkūrusi autorė, kartu perteikia ir dievišką grožį, kuris slypi Apreiškime, Dievo Žodžio poezijoje.   
Danutės Valentaitės, Živilės Avižienytės, Birutės Serapinienės, Marijos Rastauskienės, Elonos Valmaitės Danguolės Bečelytės-Čachavičinės darbuose spinduliuoja angeliškai šviesi nuotaika, giedanti apie gimusios Pasaulio šviesos grožį. 
Ši paroda žavi tuo, kad joje dalyvauja 23 Lietuvos tapytojai, grafikai, skulptoriai, keramikai, ikonų rašytojai, tekstilininkai, juvelyrai, šiandien kuriantys religinėmis įžvalgomis ir turiniu prasmingą meną, kviečiantį suprasti žodžiais sunkiai nusakomą Dievo ir žmogaus pasaulį. O pal. Teofiliaus Matulionio žodžiai aktualiai skamba ir šiandien: „Svarbiausia jūsų malda, kuri mūsų laikais daugelio yra užmiršta. Dėl to ir tiek blogio pasaulyje, kad tiek mažai maldos.“ 
                                           
R. Zajančkauskienė
 
 
Projekto "Pažintos-nepažintos asmenybės, kūrusios Lietuvos kultūrą" garso įrašai

2024 metais Birštono Sakralinis muziejus įvykdė Projektą "Pažintos nepažintos asmenybės, kūrusios Lietuvos kultūrą".

Projektą finansavo: @Lietuvoskulturostaryba Lietuvos kultūros taryba.

Kvietėme į devynis viešas paskaitas, kurių metu meno istorikai, tyrėjai kvietė susipažinti su bažnytinio paveldo kūrėjais, vietos fotografais, kurių asmenybė mažai žinoma, tekstilininkais, metalo dirbinių meistrais.

Siūlome keleto paskaitų garso įrašus: 

Svetlanos Poligienės paskaita „Siuvinėta liturginė tekstilė Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose“, vykusi 2024-11-21.

Jūratės Klimaitės-Vyžintienės paskaita „Dvasininkų portretai Birštono kurorte tarpukariu kun. Leono Klimo ir fotografo Juozo Klimo darbuose", vykusi 2024-09-19.

Skirmantės Smilingytė–Žeimienė „Pamiršti vardai: bažnyčių puošėjas Adomas Karalius ir jo šeima", vykusi 2024-06-20.

Silvijos Slaminskienės paskaita  „Išskirtinę asmenybę menanti Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia: kunigo Jono Reitelaičio (1884–1966) architektūros palikimas“, kuri vyko 2024-04-17.

Kviečiame būti Projekto dalyviais!

 Projekto dalyviai!

Muziejaus veikloje renkamos muzealijos ir objektai kaip itin svarbios kultūros vertybės, dokumentuojamos, tiriamos, siekiant jų neatskirti nuo visuomenės, bet padėti įprasminti savo gyvenimą. 2024 metais Birštono Sakralinis muziejus savo lankytojams siūlo naują paslaugą: paskaitų ciklą “Pažintos – nepažintos asmenybės, kūrusios Lietuvos kultūrą”, kurį finansuoja @Lietuvoskulturostaryba ir Birštono savivaldybė.

Iškilių žmonių patirties ir asmenybių atskleidimu siekiame įgyvendinti specifinį muziejams keliamą uždavinį - sudaryti sąlygas potyriams, tiek pažinimo plotmėje, tiek jų puoselėtų idėjų, vertybių bei veiklų. Jau pastebėjote, kad nuo kovo mėnesio kviečiame dalyvauti viešose nemokamose paskaitose, kurių ciklas susideda iš devynių paskaitų.  Paskaitose analizuojamos įvairios paveldo sritys: architektūros, dailės, sakralinis, istorinis, memorialinis paveldas ir jį reprezentuojantys objektai. Paskaitas skaito Kultūros paveldo departamento, Kultūros tyrimų instituto meno ekspertai, muziejų specialistai. Vienu iš projekto tikslų siekiama kurti apskrities kultūrinį tapatumą, suteikti kokybiškas kultūros paslaugas Birštono gyventojams ir kurorto svečiams bei paskatinti miesto kultūrinės tapatybės formavimąsi. Šio projekto paskaitos gaivina visuomenės istorinę atmintį, ugdo patriotiškumą ir pasididžiavimą Lietuvos žmonėmis.

Projekto pradžioje kovo mėnesį buvome pakviesti dr. Astos GINIŪNIENĖS pakeliauti po Lietuvos ir Europos bažnyčias, kuriose įrengiami Velykiniai ir Didžiojo Tridienio altoriai. Istoriko dr. Simono STRELCOVO pranešimas priartinto mums mažiau žinomas asmenybes: pasaulio teisuolius: kunigą dr. Juozą Stakauską, vienuolę M. Mikulską, mokytoją V. Žemaitį, kurie suvaidino svarbų vaidmenį, išsaugant pasauliui žydų kilmės dailininką Samuelį Baką ir kitų gyvybes. Kunigas J. Stakauskas buvo artimas palaimintojo Teofiliaus Matulionio bičiulis, iniciavęs vokiečių okupacijos metu bažnyčioms padarytos žalos vertinimą Kaišaidorių vyskupijoje. Menotyrininkės dr. Skirmantės SMILINGYTĖS-ŽEIMIENĖS paskaitoje buvome supažindinti su Birštono neogotikinėje bažnyčioje įrangą kūrusio Suvalkų meistro Adomo Karaliaus (1854-1946) šeimos SAGA. Jis buvo žymiausias altorių ir bažnytinės įrangos meistras pietvakarių Lietuvoje XIX a. pab. - XX a. I p. Pirmą kartą visuomenei buvo pristatytas ir platesnis jo kūrybos kontekstas: Lietuvos ir Lenkijos bažnyčiose kurta stilistika. Buvo atskleistas A. Karaliaus ir jo sūnų Kazimiero ir Vytauto indėlis į amatų mokyklos raidą tarpukario Lietuvoje. Lietuvos tarpukario katalikų bažnyčių architektūrą bei meninius ir sociakultūrinius aspektus nagrinėjo mgr. Silvijos SLAMINSKIENĖS pranešimas „Išskirtinę asmenybę menanti Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia: kunigo Jono Reitelaičio (1884–1966) architektūros palikimas“. Mūsų kultūrinį išprusimą sustiprino retai aptariami viešajame kultūros tyrimų diskurse bronziniai šviestuvai, kuriuos apžvelgė meno istorikė dr. Alantė VALTAITĖ-GAGAČ pranešime "Lietuvos ir Latvijos XVII-XVIII a. bronzinių sietynai: dekoro motyvai, tipologija, paplitimas". Paskaitos dalyviai buvo apdovanoti skrajutėmis, kurios padėtų atrasti, vertinti reikšminguosius istorinius kūrinius bei keliauti bronzinių šviestuvų pažinimo maršrutu. Rugpjūtį menotyrininkė dr. Gabija SURDOKAITĖ-VITIENĖ atskleidė nepublikuotus tyrimus apie siuvinėtus liturginius rūbus Kauno arkivyskupijoje ir Kaišiadorių vyskupijoje: meistrus ir aukotojus. Menotyrininkė supažindino su dvaruose vyravusia kasdienybės kultūra ir vienuolynų gyvenimo kasdienybe, susijusia su rankdarbių kūrimu. Mokslininkė gyvai ir metodiškai parodė siuvinėjimo amato raidos ypatumus, supažindino su regioniniais centrais, pateikė sakralaus kultūros paveldo vertybių gražiausius pavyzdžius.

Šiandien Jus kviečiame į kitus būsiančius Projekto renginius Birštono Sakraliniame muziejuje (Birutės g. 10, Birštonas).

Rugsėjo mėn. 19 d. 16.00 val.  paskaitoje pakviesime susipažinti su Birštono kultūriniam gyvenimui 1921-1970 metais daug nusipelniusia fotografo Juozo Klimo asmenybe  ir darbais, kuriuos pristatys fotografo anūkė psichologė Jūratė Klimaitė Vyžintienė. Bandysime ištaisyti dažnai fotografo darbų signatūrose įveliamą klaidą, susijusią su vardu, nurodant kaip autorių kitą asmenį. Šio pristatymo metu sužinosite Birštono fotografo šeimos  pasirinkimus, kas darė įtaką rinktis fotografo amatą, kokios buvo galimybės mokytis amato Kaune tarpukariu.

Spalio mėnesio 17 d. paskaitoje Muziejininkė-menotyrininkė dr. Dalia Tarandaitė supažindins su  Peterburgo akademiko, dailininko Nikodemo Silvanavičiaus asmenybe bei kūryba. Jo darbais grožimės Birštono ir dar keturių krašto bažnyčių altoriuose. Akademikas kūryboje laviravo tarp dviejų skirtingų dailės rūšių: tapybos ir mozaikos. Paskaitos klausytojai sužinos, ką apie epochą ir dailininką gali papasakoti paveikslai. Paskaitos klausytojus menotyrininkė kvies sustoti ir įsižiūrėti bei pamėginti suprasti paveikslus ir juos kūrusiojo asmenybę.

Laukiame Jūsų - atviro,  tolerantiško ir smalsaus lankytojo, kuris nori sustiprinti savivertę, empatiją, pasididžiavimą tautos kultūros kūrėjais ir ieško savoje kasdienybėje įvairių spalvų.  

 R. Zajančkauskienė

Paskaita "Ištvermingojo tikėjimo liudytojo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasiniai perlai“
2024 m. birželio paskutinį ketvirtadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pakvietė į renginį, skirtą Palaimintajam Teofiliui Matulioniui (1873–1962) atminti.  Ta proga Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje susirinkusieji išgirdo paskaitą „Ištvermingojo tikėjimo liudytojo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasiniai perlai“.  Ją skaitė T. Matulionio bylos vicepostulatorė, Birštono sakralinio muziejaus koordinatorė dr. Roma Zajančkauskienė.

Galerija