Parodos

Parodos

 


Redos ir Virginijaus Brazių porceliano kiaušinių kolekcijos paroda

Apie kolekciją pasakoja Virginijus ir Reda:

Mūsų šeimoje nė nediskutuojame, kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis. Aišku, kad kiaušinis! Kažkaip žaibiškai viskas nutiko, kai 2021-ųjų pavasarį, per patį pandemijos įkarštį, internete išvydome kelias dešimtis parduodamų porcelianinių kiaušinių. Matyt, tai ir buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, „užkabino“ iškart. Tuomet trūko spalvų, trūko emocijų, ir visomis vaivorykštės spalvomis šviesoje žėrinčių kiaušinių tiesiog negalėjome atsisakyti…

O nūnai tereikia laiko ir kruopštumo ieškoti kiaušinių Lietuvos ir užsienio aukcionuose, sendaikčių parduotuvėse ar turgeliuose, akys jau priprato… Be abejonės, didžiausias džiaugsmas - rasti išskirtinį, nematyto marginimo kiaušinį. Ko gero, įdomiausi šios kolekcijos eksponatai – kiaušiniai, susiję su Faberge juvelyrikos namais, kurių istoriją, besitęsiančią iki šių dienų, reiktų pasakoti nuo XIX amžiaus pabaigos.

Šioje parodoje pristatome per 3 metus surinktą beveik 230 skirtingo dydžio porceliano kiaušinių kolekciją, mažiausias iš jų tesiekia 3,5 cm, o didžiausias – beveik 30 cm.

Parodos lankytojams mūsų šeima linki pačių geriausių emocijų, apžvelgiant kolekciją.

Ačiū už Jūsų dėmesį, jaukaus šv. Velykų laukimo…                                                   

Su pagarba ir meile,                                                      

Reda ir Virginijus Braziai 

Parodos pristatymas įvyks vasario 27 d. 17.00 val. Kviečiame!

 

Sakmė apie žirgą

Moksleivių konkursinių darbų paroda "Sakmė apie žirgą" eksponuojama nuo 2024-02-06 iki 2024-03-06. 

Parodos atidarymas vasario 6 d., antradienį, 17.00 val. Birštono sakraliniame muziejuje.

Parodoje pamatysite aštuoniolika kūrybiškų, jaunųjų autorių, interpretavusių temą, originalių darbų. Jų vadovai – Lolita Rūgytė (Šakių rajono meno mokykla), Remigijus Janušaitis (Birštono meno mokykla) ir Inesa Bosaitė (Jurbarko A. Sodeikos meno mokykla) parodai taip pat pateikė po vieną kūrybinį darbą.

Žirgas, žirgelis, arklys, arkliukas, širmis, šyvis, sartis, bėris, juodbėris, palšis, margis, baltakartis, kuinas, ristūnas, ašvienis... Tikriausiai, dažnas šių laikų jaunas žmogus ne tik, kad nežino, ką reiškia šie žodžiai, kalbant apie žirgą, ar arklį, bet ir nėra matę šio nuo neatmenamų laikų ypatingą vietą žmogaus egzistencijoje užimančio gyvulio.

Paskatinti giliau pasidomėti arklio (žirgo) reikšme žmogaus istorijoje ir kultūroje bei  simbolika mene piešiančius  jaunus žmones  įkvėpė aistringas „žirgelių“, „arklių“ kolekcininkas, rezidencijos „Grįžulo Ratai“ parodų organizatorius Vitas Daniliauskas. Idėja surengti konkursą, skirtą paminėti Žirgo metus (2023 m.) „Sakmė apie žirgą“, pakviečiant įsijungti  kolegas ir gimė bendraujant bei bendradarbiaujant.

Trijų meno mokyklų – Šakių rajono, Birštono bei Jurbarko A. Sodeikos  – jaunieji dailininkai ir jų mokytojai įsijungė į šį projektą, kuris ne tik praplėtė moksleivių žinias bei padėjo lavinti meninius įgūdžius, bet ir priminė lietuvių tautos tradicijas, senuosius simbolius , tūkstantmečius siekiančius arklio kulto pėdsakus. Turime ir gražų tikslą - gilinti meno mokyklų partnerystę, plėtoti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.

                                  

Šakių rajono meno mokyklos dailės meno krypties skyriaus vadovė mokytoja ekspertė Lolita Rūgytė
Vykusios parodos
 Nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki lapkričio 14 d. Kryždirbystės paroda „Mums reikia praeities, praeičiai reikia mūsų“. Parodoje eksponuojama virš septynių dešimčių kryždirbystės darbų ir jų fotografijų, kurias sukūrė iš Birštono ar Prienų kilę ir šiuo metu gyvenantys meno kūrėjai: Antanas Venslavičius, Rimantė Butkuvė, Tomas Stambrauskas, Julius Urbonavičius, Algimantas Sakalauskas, Kęstutis Grigonis, Petras Pranckevičius, Eugenijus Banys, Tomas Selickas, Martynas Breikštas, Alvydas Antanavičius, Aidas Andriekus, Dainius Jurevičius.

Nuo rugsėjo 4 d. iki lapkričio 4 d. svečiuojasi kilnojama Kaišiadorių muziejaus parengta paroda „Kaišiadorių vaizduojamojo liaudies meno bruožai“, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas XX a. I pusės vaizduojamajam liaudies menui, jo tyrinėjimams ir ikonografiniam palikimui. Liaudies menui būdinga religinių, estetinių vertybių vienovė, paprastumas, tradicijų laikymasis. Kryždirbystės pavyzdžiai užfiksuoti daugiausiai iki 1940 metų dail. A. Varno, B. Buračo ir kitų fotografijose.

2023 01 02 LRT reportažas apie  XVII religinio meno paroda "Gloria Deo". Rūta Ribačiauskienė "Birštono parodoje – įspūdingo ir gilaus sakralinio meno atgimimas". Nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. vasario 5 d. veikė religinio meno paroda "Gloria Deo". Dalyvavo 61 Lietuvos dailininkas, buvo pristatyti 102 darbai.

2023 m. nuo birželio 11 d. iki liepos 23 d. veikė tapybos paroda, skirta Palaimintojo t. Matulionio gimimo 150 metų sukakčiai. Darbų autoriai: P. JURKŠAITYTĖ, A. ZAKARAUSKAS, V. MORKEVIČIUS, D. SABALIAUSKIENĖ, G. AJAUSKIENĖ, V. ŠUKYS, S. GYLYS, V. KINDERAVIČIŪTĖ, V. JAŽAUSKAS. Nutapyti palaimintojo Teofiliaus portretą daugeliui kūrėjų buvo nemenkas iššūkis. Tapybos parodoje yra specialiai sukurtas keramikės Viijos Kinderavičiūtės didžiulis rožinis, dedikuotas pal. Matulioniui. Parodą svariai papildo brangūs eksponatai – II laipsnio relikvijos su Palaimintojo arnoto ir stulos detalėmis. Tai primena, jog dvasininko pašaukimą Palaimintasis T. Matulionis vertino kaip labai brangią Viešpaties dovaną. Pirmajame Ganytojiškame laiške Kaišiadoryse kunigo pašaukimo žmogų prilygino Bažnyčios kūno gyvajai arterijai - Kristaus mokslo ir malonių. 

Parodoje autoriai kankinio vyskupo asmenį interpretuoja per stiprybės, drąsos mirties akivaizdoje, tėviškės svarbos ir kitas temas. Vaidotas Šukys per ąžuolo simbolizmą akcentuoja palaimintojo stiprybę, kurios šaknys glūdi šeimoje, tėviškės sodyboje. Keramikė Vilija Kinderavičiūtė, kurdama žėruojantį dangaus spalvomis rožančių, primena pal. T. Matulionio gyvenime maldos svarbą. Gražina Murelytė Ajauskienė savo darbu akcentuoja palaimintojo drąsią poziciją mirties atžvilgiu. Vaizduodama Šv. Pranciškų laikantį kaukuolę, drąsiai žvelgią į žemiškojo gyvenimo realiją. Arkivyskupas Teofilius gyveno su dideliu nuolankumu net kalinimo vietose ir dėkojo už kiekvieną sutiktą aušrą, už kiekvieną žvaigždėtą naktį. Jis dėkojo Viešpačiui už tai, kad teko kentėti dėl Kristaus. Tai tapybos darbe užrašo Marija Osuchovska. Šį darbą ji kūrė 2014 metais čia, muziejuje, ir padovanojo. Dailininkė, kuri iškeliavo į amžinuosius namus prieš gerą mėnesį Varšuvoje, sakiusi, jog šie vyskupo kankinio žodžiai padėkos Dievui žodžiai giliai palietė jos širdį.

Iš paveikslų žvelgia vyskupas, kurį ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas alino, tačiau anot Popiežiaus kardinolo Andželo Amato - tvirto ir drąsaus Evangelijos liudytojo – nepalaužė. Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve.

Žvelgiant į kankinystės išvagotą palaimintojo Teofiliaus Matulionio veidą, prisimena parodos dalyvio dailininko Andriaus Zakarausko išsakyta mintis: „portretui, kuris skirtas Bažnyčiai, labai svarbus dėmesys ir meilė. Ir visai nesvarbu, kokia jo meninė kokybė, profesionalo ar mėgėjo jis pieštas. Abu vienodai savo giliu patyrimu, išgyvenimu gali sukurti visuotinai įmelstą kūrinį.“

Nuo 2023 m. birželio 9 d. iki rugpjūčio 30 d. veikė tarptautinio ekslibrisų konkurso paroda PALAIMINTAJAM TEOFILIUI MATULIONIUI 150 METŲ.  Parodoje dalyvavo apie keturios dešimtys meno mokyklų moksleivių, kurių amžius 13-18 m. Buvo sukurti 53 ekslibrisai. Muziejaus lankytojai rinko labiausiai patikusius parodos darbus. Dalyviai: KAUNO DAILĖS GIMNAZIJA, mok. Jolanta Galdikaitė, PANEVĖŽIO V. MIKALAUSKO MENŲ GIMNAZIJA, mok. Henrikas Mazūras, UKMERGĖS A. SMETONOS GIMNAZIJA, mok. Jolita Šlepetienė, OLŠTYNO (LENKIJA) MENO MOKYKLA. Moksleiviai: Emilija Kopūstaitė, Evita Sakalauskaitė, Kamilė Pauplytė, Gerda Ašakaitė, Deimantė Kairytė, Fausta Vepšaitė, Urtė Trivokaitė, Liepa Jasevičiūtė, Urtė Tidikytė, Milena Folmer, Urtė Čerkesaitė, Ugnė Bernikovič, Dorotėja Suslavičiūtė, Gabija Atkočiūnaitė, kiti, Sigita Bronickienė. 

 
 
 
2021 m. A. Jonausko (Sankt Peterburgas) paroda "Palaimintojo T. Matulionio pėdsakai Sankt Peterburge
Paroda „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pėdsakai Sankt Peterburge“ 
 
2021 m. rugpjūčio 20 d. Birštono sakraliniame muziejuje, minint 59-ąsias palaimintojo kankinio Teofiliaus Matulionio mirties metines ir 101-ąsias Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus (kurį pal. T. Matulionis slapta konsekravo vyskupu) gimimo metines, buvo atidaryta fotomenininko Artūro Jonausko kūrybinių darbų paroda „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pėdsakai Sankt Peterburge“. Parodos organizatoriai Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir Birštono muziejus.

 Keturiasdešimt metų trukę pokyčiai

Kūrybinių darbų serija skirta arkivyskupo, kankinio, pal. T. Matulionio peterburgiškajam gyvenimo ir tarnystės periodui, kuris su dešimties metų pertrauka (nuo 1900 iki 1910 m.) siekia beveik keturiasdešimt metų. Šis laikotarpis buvo epochų kaitos metu, kai Sankt Peterburgas virto Petrogradu, o vėliau Leningradu. Kai kito žmonių pasaulėžiūra, kai buvo pradėtas persekioti tikėjimas, „...kai kurie žmonės tapdavo net KGB kolaborantais, o kiti – šventaisiais...“ – kaip yra pasakyta J.Em. kardinolo S. Tamkevičiaus parodos įžanginiame žodyje. Pal. T. Matulionio gyvenimas ir ištikima tarnystė tapo vykstančių pasikeitimų simboliu.

Per tuos metus Peterburge pal. T. Matulioniui atsitiko keturi svarbiausi dalykai: 1) studijos Kunigų seminarijoje; 2) tarnystė Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčioje, kurią jis pastatė ir subūrė parapiją, 3) T. Matulionio konsekracija vyskupu, 4)  teismai ir kalinimas už kunigo pareigų vykdymą.

Unikali fotografijos technika ir šiuolaikinės technologijos

Parodą sudaro 51 autorinis darbas, iš kurių 33 atvaizdai atlikti autorine fototipijos spausdinimo technika. Ekspozicija sukurta iš autorinių nuotraukų ir dirbant su Birštono sakralinio muziejaus archyviniais dokumentais, daugelis iš kurių bus rodomi pirmą kartą.

Ypatingą vietą užima spalvotų fototipijų ciklas – jis unikalus. Kuriant šiuos darbus, skirtus T. Matulionio gyvenimo Peterburge vietoms, autorius pirmą kartą savo kūryboje patobulino techniką ir įvedė spalvą, sujungęs klasikinę fototipijos spausdinimo techniką ir šiuolaikinės technologijas.

Menu ieškomi sąlyčio taškai

Artūras Jonauskas – fotografas, menininkas, kuris naudoja įvairius fotografijos spausdinimo metodus kaip savo pasaulėžiūros raiškos instrumentą. Atgaivina senus ir kuria naujus alternatyvius fotografinio atvaizdo raiškos būdus, atrasdamas sąlyčio taškus su spausdintinės grafikos menu. 2018 m. Sankt Peterburge, o vėliau ir Lietuvoje buvo eksponuojama jo fototipijų paroda „Maironio pėdsakai Sankt Peterburge“.

Fototipija, sukurta 1855 m. Prancūzijoje Alfonso Poitevino, kaip atvaizdų foto mechaninio kopijavimo būdas. Pergyvenusi savo klestėjimą, šiuo metu praradusi aktualumą poligrafijoje, fototipija liko plačių raiškos savybių spausdinimo technika.

Parodos projektą iniciavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir įgyvendino kartu su Birštono muziejumi. Archyviniais dokumentais prie parodos kūrimo prisidėjo ir pal. T. Matulionio Sankt Peterburge pastatytos Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčios parapija. Ši bažnyčia – paskutinė Petrograde pastatyta katalikų bažnyčia.


Galerija