Parodos

Nuo rugsėjo 4 d. iki lapkričio 4 d. svečiuojasi kilnojama Kaišiadorių muziejaus parengta paroda „Kaišiadorių vaizduojamojo liaudies meno bruožai“, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas XX a. I pusės vaizduojamajam liaudies menui, jo tyrinėjimams ir ikonografiniam palikimui. Liaudies menui būdinga religinių, estetinių vertybių vienovė, paprastumas, tradicijų laikymasis. Kryždirbystės pavyzdžiai užfiksuoti daugiausiai iki 1940 metų dail. A. Varno, B. Buračo ir kitų fotografijose.

Parodoje panaudota gausi ikonografinė istorinė medžiaga iš Kaišiadorių muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Šiaulių „Aušros" muziejaus, Žemaičių vyskupystės muziejaus, Lietuvos archyvų ir bibliotekų.

Kryžiai ir koplytėlės  XIX a. -  XX a. pirmoje pusėje ypatingą reikšmę turėjo ne vien pavienio žmogaus gyvenime, bet ir tautos gyvenime, suformavo ir buvo atspindys specifinių regiono kraštovaizdžio bruožų. Okupacijų metais ji tapo tautinio identiteto išraiška, reprezentavusi gyventojų dvasinę kultūrą. Kryždirbystėje atsiskleidė meistrų sugebėjimai ir grožio suvokimas.

Metų metais provincijos žmogaus kasdienybė rutuliojosi tarp namų, aplinkinių laukų ir miškų. Tačiau be nuolatinių darbų žmogui rūpėjo ir dvasinis pasaulis, kuriame pasireiškė tikėjimas, meninė kūryba.  

Projektą įgyvendino: Kaišiadorių muziejus
Projekto vadovė ir dailininkė – Asta Kalvinskaitė-Kucharskienė
Tekstus rengė – Nijolė Adukonienė
Parodą maketavo – Saulius Jankauskas

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė

Europos paveldo dienoms surengta paroda „Mums reikia praeities, praeičiai reikia mūsų“ 

Nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki lapkričio 14 d.

Įdomi prasminga diskusija pradėta meno istorikės dr. S. Urbonienės, dr. A. Počiulpaitės. Vėliau muziejaus direktorius Simonas Matulevičius, kuravęs diskusiją, pakvietė prisijungti kryždirbystės kūrėjus: R. Butkuvę, A. Sakalauską, Birštono merę N. Dirginčienę, kun. dr. A. P. Kanapką, kolekcininką R. Kuliešių, muziejininkę dr. R. Zajančkauskienę.  Gausiai dalyvaujant birštoniečiams ir svečiams, diskusijoje dalyvavo parodos darbų autoriai: Tomas Stambrauskas, Julius Urbonavičius, Eugenijus Banys, Kęstutis Grigonis. 

Parodoje eksponuojama virš septynių dešimčių kryždirbystės darbų ir jų fotografijų, kurias sukūrė iš Birštono ar Prienų kilę ir šiuo metu gyvenantys meno kūrėjai: Antanas Venslavičius, Rimantė Butkuvė, Tomas Stambrauskas, Julius Urbonavičius, Algimantas Sakalauskas, Kęstutis Grigonis, Petras Pranckevičius, Eugenijus Banys, Tomas Selickas, Martynas Breikštas, Alvydas Antanavičius, Aidas Andriekus, Dainius Jurevičius.

Lietuviškųjų vertybių gaivinimas ir sklaida yra mūsų, kaip muziejininkų, kasdienis rūpestis. Prie Lietuvos kelių ir sodybų rymantys išlakūs kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai ar koplytėlėje ant medžio mąslus Rūpintojėlis simbolizuoja lietuvio tautinį tapatumą ir stiprybę, kuri glūdi tikėjime. Paroda ragina pažvelgti į kryždirbystę per artimesnę pažintį su ją kuriančiais žmonėmis. Parodoje eksponuojama: 53 kryždirbystės darbų fotografijos, 17 taikomojo liaudies meno darbai. Eksponuojamos ir meno vertybės: koplytėlė ant medžio iš Rūdupio kaimo, XX a. I p.;  koplyčios kryžius, XVIII-XIX a. iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos rinkinio.

Birštoniečiai pagrįstai didžiuojasi medžio skulptorių gausa. Nors šioje parodoje nedalyvauja, tačiau religine tema yra kūrę:  Ginutis Dudaitis, Andrius Lik, Jonas Raiskas, Romualdas Padelskas, Rimantas Jacunskas, Algis Guobys, Kęstutis Pranculis, Arūnas Venslavičius ir kiti.

Ypatinga pagarba birštoniečių meno kūrėjų mokytojui, Birštono Kultūros centro drožėjų būrelio vadovui Romui Venckui, kuris šiuo metu gyvena Vokietijoje, nedalyvauja dėl sunkios ligos. 

Prisimename ir nulenkiame galvą prieš kūrėjus, šiandien esančius amžinybės soduose: Alfonsą Gabrilevičių,  Henriką Strumilą, Adomą Bunevičių,  kun. Alfonsą Šatą bei daugelį kitų.

Dėkojame už aktyvų bendradarbiavimą meno kūrėjui A. Sakalauskui, VšĮ „Meninė drožyba“ vadovui, kuris buria dievdirbius. Dėkojame už kuravimą Europos paveldo dienų Birštono savivaldybės administracijai.

Gyvoji kryždirbystės tradicija šiandienos žmogų kviečia branginti ir puoselėti vertingąjį etninės kultūros paveldą. Tuo pagerbiame ir savo protėvius, ir išsaugome mūsų tautos savitumą bei savimonę, kuri globalizacijos ir karo iššūkių fone yra iškalbinga. Koplytėlės, kryžiai svariai primena lietuvių tautos ištvermės, jos atsparumo ir gyvybės pagrindą. Šis slėpiningas santykis tarp žmogaus ir Kūrėjo dievdirbių rankomis ir širdimi sugula į medžio ar metalo kūrinį.

Teol. dr. R. Zajančkauskienė, Birštono muziejaus Struktūrinio padalinio vadovė

2023 m. nuo birželio 11 d. iki liepos 23 d. veikė tapybos paroda, skirta Palaimintojo t. Matulionio gimimo 150 metų sukakčiai. Darbų autoriai: P. JURKŠAITYTĖ, A. ZAKARAUSKAS, V. MORKEVIČIUS, D. SABALIAUSKIENĖ, G. AJAUSKIENĖ, V. ŠUKYS, S. GYLYS, V. KINDERAVIČIŪTĖ, V. JAŽAUSKAS. Nutapyti palaimintojo Teofiliaus portretą daugeliui kūrėjų buvo nemenkas iššūkis. Tapybos parodoje yra specialiai sukurtas keramikės Viijos Kinderavičiūtės didžiulis rožinis, dedikuotas pal. Matulioniui. Parodą svariai papildo brangūs eksponatai – II laipsnio relikvijos su Palaimintojo arnoto ir stulos detalėmis. Tai primena, jog dvasininko pašaukimą Palaimintasis T. Matulionis vertino kaip labai brangią Viešpaties dovaną. Pirmajame Ganytojiškame laiške Kaišiadoryse kunigo pašaukimo žmogų prilygino Bažnyčios kūno gyvajai arterijai - Kristaus mokslo ir malonių. 

Parodoje autoriai kankinio vyskupo asmenį interpretuoja per stiprybės, drąsos mirties akivaizdoje, tėviškės svarbos ir kitas temas. Vaidotas Šukys per ąžuolo simbolizmą akcentuoja palaimintojo stiprybę, kurios šaknys glūdi šeimoje, tėviškės sodyboje. Keramikė Vilija Kinderavičiūtė, kurdama žėruojantį dangaus spalvomis rožančių, primena pal. T. Matulionio gyvenime maldos svarbą. Gražina Murelytė Ajauskienė savo darbu akcentuoja palaimintojo drąsią poziciją mirties atžvilgiu. Vaizduodama Šv. Pranciškų laikantį kaukuolę, drąsiai žvelgią į žemiškojo gyvenimo realiją. Arkivyskupas Teofilius gyveno su dideliu nuolankumu net kalinimo vietose ir dėkojo už kiekvieną sutiktą aušrą, už kiekvieną žvaigždėtą naktį. Jis dėkojo Viešpačiui už tai, kad teko kentėti dėl Kristaus. Tai tapybos darbe užrašo Marija Osuchovska. Šį darbą ji kūrė 2014 metais čia, muziejuje, ir padovanojo. Dailininkė, kuri iškeliavo į amžinuosius namus prieš gerą mėnesį Varšuvoje, sakiusi, jog šie vyskupo kankinio žodžiai padėkos Dievui žodžiai giliai palietė jos širdį.

Iš paveikslų žvelgia vyskupas, kurį ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas alino, tačiau anot Popiežiaus kardinolo Andželo Amato - tvirto ir drąsaus Evangelijos liudytojo – nepalaužė. Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve.

Žvelgiant į kankinystės išvagotą palaimintojo Teofiliaus Matulionio veidą, prisimena parodos dalyvio dailininko Andriaus Zakarausko išsakyta mintis: „portretui, kuris skirtas Bažnyčiai, labai svarbus dėmesys ir meilė. Ir visai nesvarbu, kokia jo meninė kokybė, profesionalo ar mėgėjo jis pieštas. Abu vienodai savo giliu patyrimu, išgyvenimu gali sukurti visuotinai įmelstą kūrinį.“

Nuo 2023 m. birželio 9 d. iki rugpjūčio 30 d. veikė tarptautinio ekslibrisų konkurso paroda PALAIMINTAJAM TEOFILIUI MATULIONIUI 150 METŲ.  Parodoje dalyvavo apie keturios dešimtys meno mokyklų moksleivių, kurių amžius 13-18 m. Buvo sukurti 53 ekslibrisai. Muziejaus lankytojai rinko labiausiai patikusius parodos darbus. Dalyviai: KAUNO DAILĖS GIMNAZIJA, mok. Jolanta Galdikaitė, PANEVĖŽIO V. MIKALAUSKO MENŲ GIMNAZIJA, mok. Henrikas Mazūras, UKMERGĖS A. SMETONOS GIMNAZIJA, mok. Jolita Šlepetienė, OLŠTYNO (LENKIJA) MENO MOKYKLA. Moksleiviai: Emilija Kopūstaitė, Evita Sakalauskaitė, Kamilė Pauplytė, Gerda Ašakaitė, Deimantė Kairytė, Fausta Vepšaitė, Urtė Trivokaitė, Liepa Jasevičiūtė, Urtė Tidikytė, Milena Folmer, Urtė Čerkesaitė, Ugnė Bernikovič, Dorotėja Suslavičiūtė, Gabija Atkočiūnaitė, kiti, Sigita Bronickienė. 

 Keturiasdešimt metų trukę pokyčiai

Kūrybinių darbų serija skirta arkivyskupo, kankinio, pal. T. Matulionio peterburgiškajam gyvenimo ir tarnystės periodui, kuris su dešimties metų pertrauka (nuo 1900 iki 1910 m.) siekia beveik keturiasdešimt metų. Šis laikotarpis buvo epochų kaitos metu, kai Sankt Peterburgas virto Petrogradu, o vėliau Leningradu. Kai kito žmonių pasaulėžiūra, kai buvo pradėtas persekioti tikėjimas, „...kai kurie žmonės tapdavo net KGB kolaborantais, o kiti – šventaisiais...“ – kaip yra pasakyta J.Em. kardinolo S. Tamkevičiaus parodos įžanginiame žodyje. Pal. T. Matulionio gyvenimas ir ištikima tarnystė tapo vykstančių pasikeitimų simboliu.

Per tuos metus Peterburge pal. T. Matulioniui atsitiko keturi svarbiausi dalykai: 1) studijos Kunigų seminarijoje; 2) tarnystė Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčioje, kurią jis pastatė ir subūrė parapiją, 3) T. Matulionio konsekracija vyskupu, 4)  teismai ir kalinimas už kunigo pareigų vykdymą.

Unikali fotografijos technika ir šiuolaikinės technologijos

Parodą sudaro 51 autorinis darbas, iš kurių 33 atvaizdai atlikti autorine fototipijos spausdinimo technika. Ekspozicija sukurta iš autorinių nuotraukų ir dirbant su Birštono sakralinio muziejaus archyviniais dokumentais, daugelis iš kurių bus rodomi pirmą kartą.

Ypatingą vietą užima spalvotų fototipijų ciklas – jis unikalus. Kuriant šiuos darbus, skirtus T. Matulionio gyvenimo Peterburge vietoms, autorius pirmą kartą savo kūryboje patobulino techniką ir įvedė spalvą, sujungęs klasikinę fototipijos spausdinimo techniką ir šiuolaikinės technologijas.

Menu ieškomi sąlyčio taškai

Artūras Jonauskas – fotografas, menininkas, kuris naudoja įvairius fotografijos spausdinimo metodus kaip savo pasaulėžiūros raiškos instrumentą. Atgaivina senus ir kuria naujus alternatyvius fotografinio atvaizdo raiškos būdus, atrasdamas sąlyčio taškus su spausdintinės grafikos menu. 2018 m. Sankt Peterburge, o vėliau ir Lietuvoje buvo eksponuojama jo fototipijų paroda „Maironio pėdsakai Sankt Peterburge“.

Fototipija, sukurta 1855 m. Prancūzijoje Alfonso Poitevino, kaip atvaizdų foto mechaninio kopijavimo būdas. Pergyvenusi savo klestėjimą, šiuo metu praradusi aktualumą poligrafijoje, fototipija liko plačių raiškos savybių spausdinimo technika.

Parodos projektą iniciavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir įgyvendino kartu su Birštono muziejumi. Archyviniais dokumentais prie parodos kūrimo prisidėjo ir pal. T. Matulionio Sankt Peterburge pastatytos Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčios parapija. Ši bažnyčia – paskutinė Petrograde pastatyta katalikų bažnyčia.