Parodos

Parodos

 


LIETUVOS KALVIŲ KALVIS 2022

Lietuvos respublikinio kalviškosios kryždirbystės konkurso LIETUVOS KALVIŲ KALVIS 2022 paroda

BIRŠTONO SAKRALINIAME MUZIEJUJE nuo birželio 11 d. iki liepos 10d.

Projektą įgyvendina: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija. 2009 metais atgaivinta tradicija skirti  respublikinę nominaciją už kalviškąją kryždirbystę. Nominacijos tikslas – skatinti UNESCO globojamą Lietuvos kryždirbystę, kalvių kūrybiškumą, palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias kalviškosios kryždirbystės tradicijas, pagerbti talentingiausius meistrus – kalvius, gaivinančius užmirštas technikas ir technologijas. Lietuvos Kalvių Kalvio vardas suteikiamas kas treji metai. 

Parodos LIETUVOS KALVIŲ KALVIS 2022 laureatas ir dalyviai

Šių metų respublikinis kalviškosios kryždirbystės konkursas ir parodų ciklas skirtas Sūduvos metams. Konkursinėje parodoje dalyvauja šešiolika autorių. Parodoje pristatomi 28 Lietuvos kalvių sukurtos  geležinės ,,karūnos“ – kryžiai. Komisijos sprendimu Lietuvos Kalvių Kalvis 2022 rugsėjo 10 d. bus karūnuojamas vilnietis Juozas STANKEVIČIUS.Diplomai skirti Evaldui Kapčiui už kolekcijos vientisumą, Stanislovui Špukui už kalviškosios kryždirbystės puoselėjimą ir populiarinimą.

Juozas STANKEVIČIUS gimė 1954 m. Lazdijų rajone Kapčiamiestyje. Baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. Nuo 1986 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Restauravęs Vilniaus Arkikatedrą baziliką, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčios kryžius. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Evaldas KAPČIUS – Gyvena ir kuria Vilniuje nuo 1991 m. Gimė 1970 m. Rengia edukacijas vaikams ir suaugusiems. 2021 m. respublikinės konkursinės tautodailės parodos laureatas.

Stanislovas ŠPUKAS – kalvyste susidomėjo nuo vaikystės. Gimė 1940 m. Raseinių rajone Norvyčių kaime. Menine kalvyste ir tautodaile supažindino V. Jarutis. Nuo 2006 m. Tautodailininkų sąjungos narys. 2015 m. „Aukso vainiko“ nominacijos laureatas. Demonstruoja kalvystę rajono šventėse, mugėse. Gyvena ir dirba Radviliškyje.

Ričardas GREKAVIČIUS kuria nuo 1988 m. Nuo 2004 m. yra Lietuvos Tautodailininkų sąjungos narys. Surengęs per 20 parodų. Jis perduoda patirtį Kauno tautodailininkams ir Telšių dailės akademijos studentams. 2019 m. respublikinės kalviškosios kryždirbystės konkurso „Lietuvos Kalvių Kalvis“ laureatas.

Česlovas PEČETAUSKAS – ketvirtos kartos kalvis. Baigęs S. Žuko technikumą Kaune, liko dėstytoju technikume. Kalvyste užsiima nuo 1980 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 2004 m. Apdovanotas ne kartą Mažeikių krašto kūrėjas. 2016 m. už kalvišką kryždirbystę karūnuotas Lietuvos Kalvių Kalviu.

Virgilijus MIKUCKIS – Lietuvos Kalvių Kalvis 2013. Baigęs Telšių taikomosios dailės technikumą, amato mokėsi ir A. Stankaus kalvėje. Nuo 1993 m. Lietuvos Tautodailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Mažeikių rajone Tirkšlių miestelyje. 2014 m. konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laureatas.

Juozas KAVALIAUSKAS gyvena ir kuria Leipalingyje. Nuo 2010 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Savo sodyboje įkūrė unikalią lankytiną vietą – Malūno kalvę, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities įrankiai, įrenginiai, rengiamos edukacinės programos.

Povilas MALINAUSKAS gimė 1949 m. Širvintų rajone Pociūniškių kaime. Baigęs Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. 1986 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Nuo 2007 m. kalvystės kūrinius kuria. Pomėgį kalvystei perėmė iš senelio. Gyvena Čiobiškyje Širvintų rajone.

Saulius KRONIS gimė 1973 m. Panevėžyje. Mokėsi kalvystės išpanevėžiečio tautodailininko V.Kryževičiaus. Nuo 2009 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2007 m. įgyvendino savo svajonę – įkūrė mobilią kalvę, su kuria demonstruoja kalvystės amatą šventėse, mugėse, rengia edukacines programas. 2011-12 m. pristatė Lietuvos kalvystės meną Turkijoje, Lenkijoje. Gyvena ir kuria Panevėžio rajone Velžyje.

Martynas BREIKŠTAS gimė 1976 m. Vilniuje. Kalviauti pradėjo 2000-aisiais. Mokėsi kalvystės pas Juozą Stankevičių, Ričardą Grekavičių. Iš miesto į kaimą persikraustęs Martynas įgyvendino svajonę –įkūrė kalvę, kurią pavadino „Poškučio kalve“. Gyvena ir kuria Prienų rajone Antaveršio kaime.

Tomas PACAITIS gimė 1989 m. Baigė Lazdijų meno mokyklos meninės kalvystės skyrių. Nuo 2011 m. dalyvauja parodose, pleneruose. Tomo saulutės puošia Veisiejų miestelį. Dalyvavo parodose ir edukacijose Prancūzijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Kalvystės moko vaikus ir suaugusius. Gyvena Radvilonių kaime Veisiejų seniūnijoje.

Eugenijus VANAGICKAS gimė 1950 m. Nuo 2010 m. dalyvauja Utenos tautodailininkų parodose, o nuo 2018 m. yra Tautodailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Utenos rajone.

Stasys TRUNCĖ kalviauti pradėjo nuo 1989 m. Nuo 1997 m. pradėjo savarankišką kūrybinę veiklą. Nuo 2000 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2011 m. kūriniams suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. Gyvena ir kuria Varėnos rajone.

Edvardas MAČAITIS gimė 1958 m. Kalviauja dvidešimt metų, dalyvauta respublikinėse ir regioninėse parodose, pleneruose, miestelių šventėse demonstruoja kalvystės amatą. Gyvena ir kuria Šakių rajone Gerdžiūnuose.

Valdas PAUKŠTYS gimė 1961 m. Aktyvia kūrybine veikla užsiima nuo 1986 m.Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Drožia ir kalviauja Šakių rajone Lukšiuose.

Gytis GAVĖNAS gimė 1971 m. Vilkaviškyje. Marijampolėje mokėsi medžio apdirbimo amato, tačiau, sekdamas senelio pėdomis, ėmėsi kalvystės. Prieš keletą metų pradėjo kalviu darbuotis VšĮ Meninė drožyba – Prienų amatų centro kalvėje. Gyvena ir kuria Prienuose.

Projekto rėmėja: KULTŪROS TARYBA

 

PROJEKTO PARTNERIAI: Zanavykų muziejus, J. Basanavičiaus tėviškė muziejus, Kauno rajono kultūros centrai, Birštono sakralinis muziejus, Kauno tautinės kultūros centras, Vilkaviškio krašto muziejus, Marijampolės Kultūros centras, Kalvarijos kultūros centras, Prienų krašto muziejus

 

 

 

 

 

Paroda, skirta Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos keliui Birštono krašte

Muziejuje veikia atnaujinta Birštono bažnyčios istorijos ekspozicija.

Paroda, skirta Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos keliui Birštono krašte

 Nuo 2022 m. kovo 19  d. muziejuje Birštono parapijos istorijos ekspozicijoje pirmą kartą rodomi LKB Kronikos originalūs egzemplioriai, Kronikos krikštatėvio Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmeninis daiktas - sakvojažas, Kronikos bendradarbio kunigo Juozo  Zdedskio, mūsų krašte dirbusio 1971 m. ir įkalinto už Prienų parapijos vaikų katekizavimą, kalinio drabužiai, Kronikos spaudos darbuotojo, Birštono Garbės piliečio (po mirties) Povilo Buzo nuotraukos, platintojos ir rėmėjos gydytojos Stasės Belickienės dovanotas pogrindžio leidinys Rūpintojėlis ir kiti eksponatai. Ekspozicija sudaryta iš Sakralinio muziejaus, Prienų krašto muziejaus, P. Buzo, kun. A. Belicko, R. Malinauskienės ir kitų privačių rinkinių.

Paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, skirta sovietų priespaudos laikotarpiu pradėto leisti pogrindinio leidinio 50-mečiui paminėti. Leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjas, 1972–1983 m. vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, politinis kalinys,  Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.  XX a. 7-ajame dešimt. okupuotoje Lietuvoje vyko kryptingas Katalikų bažnyčios pasipriešinimas sovietų režimo vykdomai politikai. To meto visuomenėje pradėjo formuotis tikinčiųjų teisių gynimo judėjimas.  1968 m. pabaigoje buvo parengta  peticija dėl sovietų valdžios trukdymų rengiant naujus kunigus seminarijoje. Į kovą už tikinčiųjų teises stojo ir aktyvūs pasauliečiai. 1971 m. gruodžio mėn. buvo parengtas Lietuvos Romos katalikų memorandumas dėl Lietuvos katalikų bažnyčios padėties ir sąžinės laisvės varžymo sovietų okupuotoje Lietuvoje. Memorandumą pasirašė 17 tūkst. gyventojų. Šis dokumentas pasiekė Vakarus ir atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į tikinčiųjų padėtį Sovietų Sąjungoje.

Poreikis kuo plačiau viešinti Bažnyčios persekiojimo faktus, žadinti tautinį, religinį sąmoningumą, skleisti tikrąją tiesą apie žmogaus ir tikinčiųjų teisių padėtį okupuotoje Lietuvoje paskatino atsirasti pogrindinę katalikišką periodinę spaudą. Ši iniciatyva užgimė Vilkaviškio vyskupijos kunigų ratelyje. Pirmasis Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19-ąją Simno klebonijoje, kun. Sigito Tamkevičiaus kambarėlyje. Iki pat Lietuvos Nepriklausomybės pradžios  slapta leidžiamas pogrindinis leidinys tapo sovietų režimo vykdyto Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo faktus viešinančiu dokumentu. Kronikos turinio tematiką didele dalimi sudarė kolektyviniai ir individualūs kreipimaisi bei pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių ir laisvių suvaržymo, pranešimai apie padėtį mokyklose – moksleivių ateizavimą ir diskriminavimą, pranešimai apie sovietų valdžios kovą su Kronikos leidėjais ir talkininkais, žinios iš vyskupijų, kuriose fiksuoti konkretūs faktai apie tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus. Pogrindinio leidinio leidyba buvo sudėtingas, itin didelės konspiracijos reikalaujantis darbas. Jame aktyviai dalyvavo gausus būrys atsidavusių kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Kronikos leidėjai ir platintojai nuolat rizikuodavo patekti į sovietų saugumo akiratį, būti suimti ir nuteisti.

Vienas iš esminių Kronikos leidėjų tikslų buvo perduoti leidinį į  Vakarus tam, kad žinia apie SSRS vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų visame pasaulyje. Iš pradžių pogrindinis leidinys  Vakarus pasiekdavo per Maskvoje veikiančius  disidentus. Prasidėjus Maskvos disidentų areštams, reikėjo ieškoti naujų Kronikos perdavimo būdų į Vakarus. Buvo nuspręsta pasitelkti į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus. Ką tik išleistas Kronikos numeris būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis saugiai paslepiamas. Taip išmaniai paslėptas slaptas siuntinys pasiekdavo Vakarus. Pirmiesiems Kronikos numeriams slapta pasiekus laisvąjį pasaulį, lietuviškoms išeivių organizacijoms atsivėrė naujos galimybės kovoti dėl tikinčiųjų ir žmogaus teisių okupuotoje Lietuvoje. To buvo siekiama leidžiant ir platinant Kroniką pasaulyje lietuvių ir užsienio kalbomis, jos turinį transliuojant per tam tikras radijo stotis Vakaruose, kurių skleidžiama informacija pasiekdavo ir SSRS okupuotas šalis.

Per visą Kronikos leidybos laikotarpį jos leidėjai, platintojai ir talkininkai buvo  persekiojami sovietų represinių institucijų. Teisiamųjų suole atsidūrę kunigai, vienuolės ir pasauliečiai buvo baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis, siunčiami kalėti į kalėjimus ar griežto režimo lagerius. Kunigams ir tikintiesiems sekti naudotas platus agentūrinis tinklas.

Nepaisant sudėtingų darbo sąlygų, leidinio bendradarbių, talkininkų ir platintojų suėmimų, šiai veiklai pasišventusių asmenų dėka Kronikos leidyba nenutrūko. Per 17 metų išėjo 81 Kronikos numeris. Tai buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys sovietinėje Lietuvoje. 2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino Kroniką regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atimtis“. Parodoje atskleistos temos pasakoja apie Kronikos leidybos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais. Temoms atskleisti naudotos nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalūs daiktai.

R. Zajančkauskienė, Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė



Įvykusios parodos

Virtuali paroda GLORIA DEO. 

Romualdo Balinsko tapybos paroda „Pašvęsta kolekcija“ vyksta gegužės mėnesį. Parodoje eksponuojami  27 darbai. Drobės kviečia žiūrovą mąstyti tikėjimo turinio temomis bei rasti savąjį santykį su vaizduojamu objektu.

Birštono gimnazijos moksleivių (mokyt. V. Martinaitienė) Simegrafijos darbų paroda. Simegrafija yra panašiausia į siūlų grafiką. Tai rankdarbių rūšis, manoma kilusi JAV, kurioje vyrauja harmonija. Aštuntos klasės mokiniai, kurdami savo darbus, kruopščiai derino siuvinėjamo piešinį ir fono spalvą. Kai kurie darbai primena Kalėdinius atvirukus. Dalyviai: Gabija Meškauskaitė, Brigita Dulskaitė, Austėja Žėkaitė, Gabija Paltanavičiūtė, Viktorija Giraitytė, Miglė Sadauskaitė, Paulina Gudauskaitė, Austėja Suchockaitė, Rugilė Liepaitė, Kristupas Gustas, Kamilė Statkevičiūtė.

Anelės Zurlienės rinktinių juostų paroda. Keturios dešimtys juostų, vyriškų kaklaraiščių, kuriuose autorė įaudžia poezijos ar maldų tekstus. Šios juostos yra skirtos pasipuošti namų erdvei. Žavinga tai, kad moters austi mokėjo nuo vaikystės, o atgaivinti užsiėmimą paskatino Lietuvos valstybės šimtmetis gimtadienis. Anelė Zurlienė gimusi netoli Birštono, Stakliškėse. Gyvenime dirbo sunkų ir atsakingą medikės darbą, audimas ir literatūrinė kūryba jai kaip žmogui įprasmina gyvenimą ir teikia progą darytilaimingus šalias esančius žmones. Aurorė yra išleidusi keturias knygas, parodoje eksponuojama neseniai išleista knyga "Neatpažintojis", kuri skirta audimo subtilybių išmokiusiai krikšto mamai Rozalijai atminti.

Velykinių margučių paroda iš Birštono sakralinio muziejaus rinkinių. Eksponuojami A. Lampickienės (Alytus), V. Rekštienės (Biržų raj.), birštoniečių: V. Jaruševičiūtės, O. Zuzavičienės, D. Karalienės ir A. Danulevičienės kurti margučiai. Skirtingi marginimo raštai, technikos ir spalvų gausa skatina pasinerti į šį kasmetinį marginimo užsiėmimą. Čia pat salėje yra galimybė išmokti marginimo karštu vašku technikos. 

Birštono Kultūros centro fotostudijos VARPAS paroda "Birštono šventovė". Nuotraukose studijos nariai meniškai fiksuoja šimtametės bažnyčios architektūros detales, žmonių nuotaikas ir emocijas, gražiausius meno paminklus. Fotografijų paroda pakelia dvasią ir skatina džiaugtis savo bendruomenės žmonėmis, fotografų išradingumu ir kūrybingumu, nuostabiai perteikiant seniausio pastato Birštone gyvenimą.

 

2021 m. veikė parodos: A. Jonausko darbų paroda "Palaimintojo T. Matulionio pėdsakai Sankt Peterburge
Paroda „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pėdsakai Sankt Peterburge“ 
 
2021 m. rugpjūčio 20 d. Birštono sakraliniame muziejuje, minint 59-ąsias palaimintojo kankinio Teofiliaus Matulionio mirties metines ir 101-ąsias Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus (kurį pal. T. Matulionis slapta konsekravo vyskupu) gimimo metines, buvo atidaryta fotomenininko Artūro Jonausko kūrybinių darbų paroda „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pėdsakai Sankt Peterburge“. Parodos organizatoriai Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir Birštono muziejus.

 Keturiasdešimt metų trukę pokyčiai

Kūrybinių darbų serija skirta arkivyskupo, kankinio, pal. T. Matulionio peterburgiškajam gyvenimo ir tarnystės periodui, kuris su dešimties metų pertrauka (nuo 1900 iki 1910 m.) siekia beveik keturiasdešimt metų. Šis laikotarpis buvo epochų kaitos metu, kai Sankt Peterburgas virto Petrogradu, o vėliau Leningradu. Kai kito žmonių pasaulėžiūra, kai buvo pradėtas persekioti tikėjimas, „...kai kurie žmonės tapdavo net KGB kolaborantais, o kiti – šventaisiais...“ – kaip yra pasakyta J.Em. kardinolo S. Tamkevičiaus parodos įžanginiame žodyje. Pal. T. Matulionio gyvenimas ir ištikima tarnystė tapo vykstančių pasikeitimų simboliu.

Per tuos metus Peterburge pal. T. Matulioniui atsitiko keturi svarbiausi dalykai: 1) studijos Kunigų seminarijoje; 2) tarnystė Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčioje, kurią jis pastatė ir subūrė parapiją, 3) T. Matulionio konsekracija vyskupu, 4)  teismai ir kalinimas už kunigo pareigų vykdymą.

Unikali fotografijos technika ir šiuolaikinės technologijos

Parodą sudaro 51 autorinis darbas, iš kurių 33 atvaizdai atlikti autorine fototipijos spausdinimo technika. Ekspozicija sukurta iš autorinių nuotraukų ir dirbant su Birštono sakralinio muziejaus archyviniais dokumentais, daugelis iš kurių bus rodomi pirmą kartą.

Ypatingą vietą užima spalvotų fototipijų ciklas – jis unikalus. Kuriant šiuos darbus, skirtus T. Matulionio gyvenimo Peterburge vietoms, autorius pirmą kartą savo kūryboje patobulino techniką ir įvedė spalvą, sujungęs klasikinę fototipijos spausdinimo techniką ir šiuolaikinės technologijas.

Menu ieškomi sąlyčio taškai

Artūras Jonauskas – fotografas, menininkas, kuris naudoja įvairius fotografijos spausdinimo metodus kaip savo pasaulėžiūros raiškos instrumentą. Atgaivina senus ir kuria naujus alternatyvius fotografinio atvaizdo raiškos būdus, atrasdamas sąlyčio taškus su spausdintinės grafikos menu. 2018 m. Sankt Peterburge, o vėliau ir Lietuvoje buvo eksponuojama jo fototipijų paroda „Maironio pėdsakai Sankt Peterburge“.

Fototipija, sukurta 1855 m. Prancūzijoje Alfonso Poitevino, kaip atvaizdų foto mechaninio kopijavimo būdas. Pergyvenusi savo klestėjimą, šiuo metu praradusi aktualumą poligrafijoje, fototipija liko plačių raiškos savybių spausdinimo technika.

 

Parodos projektą iniciavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir įgyvendino kartu su Birštono muziejumi. Archyviniais dokumentais prie parodos kūrimo prisidėjo ir pal. T. Matulionio Sankt Peterburge pastatytos Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčios parapija. Ši bažnyčia – paskutinė Petrograde pastatyta katalikų bažnyčia.


Galerija